Sausio 6 dieną Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ bendruomenė surengė teatralizuotą pasakojimą „Trys Karaliai“. Šis renginys kvietė ne tik pažinti senovinę istoriją apie Kūdikėlio Jėzaus gimimą ir Trijų Karalių kelionę, bet ir patirti šventinio laikotarpio stebuklą per žaidimą, kūrybą bei prasmingą pasakojimą.

Rytmetys prasidėjo jaukiai – vaikai susėdo ratu aplink simbolinę instaliaciją. Norėdami suprasti, kodėl trys karaliai – Kasparas, Merkelis ir Baltazaras – leidosi į kelionę, vaikai ne tik išklausė priešistorę, bet ir tapo aktyviais šios istorijos dalyviais. Jie įkūnijo įvairius veikėjus: piemenis, Mariją, Juozapą, tris karalius, angelus bei simbolinius dangaus šviesulius – mažąsias žvaigždutes, saulę, mėnulį ir ryškiąją Betliejaus žvaigždę.

Pasakojimas prasidėjo tolimais laikais, kai Marija ir Juozapas leidosi į Betliejų. Jų kelias buvo ilgas ir varginantis, kupinas iššūkių, tačiau juos lydėjo tikėjimas ir viltis. Vaikai įtikinamai perteikė šios kelionės nuotaikas – tiek patirtus sunkumus, tiek džiaugsmus. Jie vaidino, kaip Marija ir Juozapas ieškojo nakvynės, beldėsi į daugelį namų ir kantriai prašė prieglobsčio. Nors daugelis jų nepriėmė, jie neprarado vilties ir tęsė kelionę. Galiausiai gerasis šeimininkas pasiūlė jiems prisiglausti tylią naktį tvartelyje, kuriame ramiai miegojo gyvūnai.

Pasakojimą praturtino kūdikėlio gimimas, apie kurį pranešė ryškiai sužibusi Betliejaus žvaigždė. Šis dangiškas ženklas atkreipė netoliese buvusių piemenų dėmesį. Nors iš pradžių juos apėmė baimė, nusileidę angelai nuramino ir padrąsino piemenis keliauti pasveikinti naujagimio. Kulminacija tapo trijų išminčių – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – kelionė. Jie taip pat pastebėjo švytinčią žvaigždę ir sekdami jos nurodytu keliu pasiekė Betliejų. Atvykę jie pagarbiai nusilenkė šventai šeimai ir įteikė vertingas dovanas: auksą – kaip karaliui, smilkalus – kaip Dievui, ir mirą – kaip žmogui.

Šventinė nuotaika sustiprėjo karaliams kviečiant visus džiaugtis Dievo vaiko gimimu, šokti, dainuoti ir dalytis bendrystės džiaugsmu.

Nijolė Achrem ir Dainora Vaičienė (renginio organizatorės)

 

Baigėsi dar vieni metai, kurie buvo kupini netikėtų atradimų, patyrimų, džiaugsmo ir prasmingų darbų.

Gruodžio mėnuo prasidėjo maloniu siurprizu, kai slaptas Angelas padovanojo darželiui nuostabaus grožio eglutę. Visa bendruomenė jautėme magišką ir įvairių siurprizų dovanojantį metą.

Grupėse vyko įvairios veiklos: buvo kepami kūčiukai, dekoruojami imbieriniai sausainiai, gaminami netradiciniai žaisliukai Kalėdinei eglutei, kiti vaikai dalyvavo žvakių liejimo edukacijoje.

Priešmokyklinės grupės vaikai lankėsi Kalėdų senelio rezidencijoje Mažeikiuose. Jų pasirodymą stebėjo ne tik Kalėdų senelis, bet ir kitų darželių ugdytiniai. Jie džiugino visus susirinkusius ir skleidė šventinę nuotaiką.

Sužavėti žibintų šviesų ir dovanų laukimo kūrėme mažą Kalėdų pasaulį. Savo gamintais žibintais visi drauge ieškojome nykštukų, kurie slypėjo įvairiose įstaigos kertelėse. Rasti nykštukai dovanojo vaikams nuotaikingas emocijas paslaptinguose deimantuose.

Su nekantrumu sulaukėme susitikimo su Kalėdų seneliu. Švenčių metu netrūko gražių akimirkų, džiaugsmo, juoko, šilto bendravimo.

Tegul magiškas jausmas išlieka visus metus – skatina kurti, svajoti, mylėti ir skleisti gėrį aplinkiniams.

Nuoširdžiai dėkojame:

Godos ir Domo mamai Renatai Butienei, kuri vedė žvakių liejimo edukacijas.

Margirio ir Meilės mamai Agnetai Jarošaitienei už darželio langų dekoracijas.

Ir visiems, kurie buvote kartu.

Visą gruodžio mėnesį trunkantis Adventas – tai laukimo metas, kai širdyse užgimsta ramybės ilgesys ir šventinė viltis. Šis laikas kviečia ruošti sielas pačiai gražiausiai metų šventei – šv. Kalėdoms. Norint, kad šios ypatingos šventės laukimo prasmė taptų artima ir vaikams įstaigoje surengta Adventinė popietė „Kelionė į viltį ir ramybę“.

Šventinį laikotarpį pradėjome susitelkę drauge – įžiebdami pirmąją vilties šviesą, kurios spindesys sušildė visų susirinkusiųjų širdis. Popietėje dalyvavęs klebonas Stasys Toleikis kvietė įsiklausyti į Advento tylą ir apmąstyti jo prasmę – ruoštis Kristaus gimimui. Jis supažindino su Advento vainiko žvakėmis, jų gilia simbolika ir pašventino ne tik vainiką, bet ir visus dalyvius, dovanodamas vaikams prasmingas atminimo dovanas.

Įstaigos direktorė Daiva Narmontienė nuoširdžiai padėkojo visiems dalyvavusiems, primindama apie Advento laikotarpio susikaupimo svarbą. Ji uždegė pirmąją vainiko žvakę – Pranašo arba Vilties žvakę, simbolizuojančią šviesos pažadą ir naujos pradžios laukimą.

Advento laikotarpio prasmė vaikams atskleista žaismingai – per kūrybiškas STEAM veiklas, įtraukiant ir jų tėvelius. Kartu jie pildė „Advento“ stiklo indą įvairiais elementais, įkūnijančiais Advento vertybes: meilę, pagalbą, dalijimąsi rūpesčiais ir džiaugsmais. Ši veikla, tarsi simbolinis žingsnis į šviesą, skatino ne tik kūrybiškumą, bet ir priminė svarbiausius šio stebuklingo laikotarpio aspektus – bendrystę, šilumą ir širdžių artumą.

Čia netik ramybė, susikaupimas ir tyla sklandė ore, bet ir smagus vaikiškas juokas, bendruose žaidimuose, kurie mokė mus visus – vaikus, tėvelius ir mokytojus – burtis, dalintis ir šiltą bendravimo jausmą.

Popietę užbaigėme vaikų pasirodymu, skambančia daina „Angelo sparnas‘. Siųsdami angelo palaimą į namus, kad saugotų ir globotų mus visus.