Žemaičių kalba nepaprasta, ypač tuo, kad išliko per amžius. Gausybė renginių skatina mylėti ir puoselėti gimtąją kalbą – brangiausią turtą, paveldėtą iš protėvių, skatina ne tik kalbėti, bet ir džiaugtis kalbos skambėjimo bei prasmės grožiu.
Žemaitiška kalba, dainos ir šokiai skambėjo spalio 12dieną, Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos aktų salėje regioniniame festivalyje „Lai Vėikšniūs skombies žemaitėška ruoda“, skirto žemaičių kalbos metams paminėti. Festivalio tikslas: išsaugoti, populiarinti ir skleisti informaciją apie žemaičių kalbą, etninę kultūrą, supažindinti vaikus ir mokytojus su turtinga Žemaitijos regiono kalba, nuostabiu Viekšnių miesteliu ir jo įžymybėmis.
Į renginį atvyko net 12 Mažeikių lopšelio-darželio kolektyvų, Sedos lopšelis-darželis „Jurginėlis“. Dalyvavo ir mūsų socialiniai partneriai iš Papilės, Simono Daukanto gimnazijos, ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Kregždutė“ mažieji dainorėliai. Nepasididžiavo ir atvažiavo net iš pačios Žemaitijos sostinės, Telšių miesto, lopšelių-darželių „Saulutė“ ir „Mastis“ mažieji pasakoriai su savo mokytojomis.
Festivalyje maloniai sutiko padainuoti ir Roma Mačiuvienė, kuri yra dviejų anūkų, lankančių Mažeikių rajono Viekšnių lopšelį-darželį „Liepaitė“, močiutė. Smagią dainą padainavo ir gimnazijos direktorius Rimantas Gricius.
Į festivalį koncerto paklausyti atvyko ir Viekšnių miesto seniūnas Kornėlijus Kryžius, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolė Zakalskienė, Violenita Juškevičiūtė bei Ligita Diržininkienė. Sulaukėme viešnių ir iš Mažeikių švietimo centro, atvyko metodininkės Lina Jautakė ir Sigutė Kekienė.
Gausiausias būrys, tai patys šeimininkai ir regioninio festivalio organizatoriai, Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ bendruomenė: „Paukštelių“ grupės ugdytiniai ir jų tėveliai, mokytojos, administracija.
Visiems dalyvavusiems, buvo įteiktos padėkos, dovanėlės. Renginio pabaigoje dalyviai vaišinosi žemaitiškais, tradiciniais patiekalais: kastiniu, bulvėmis su lupena, sėmenine.
Smagu buvo išgirsti sodrų gyvą tarmišką žodį, skambantį iš vaikų lūpų.
